- pabaldūnas
- pabaldū̃nas, pabaldū̃nė dkt.
.
.
pabaldūnas — pabaldū̃nas, ė smob. (2) 1. žr. 1 pabalda 1: Jų šūkavimai klaikiai aidėjo ūkanose, o jie patys atrodė kaip koki pabaldūnai, ardą vakaro rimtį V.Myk Put. Išbudino šitie prakeikti pabaldūnai, begėdiškai dainuodami ir triukšmaudami rš. 2. Vkš žr. 1… … Dictionary of the Lithuanian Language